2017-04-02
prof. Dainius Pūras, www.dainiuspuras.lt
Balandžio pradžioje turime keletą rimtų progų ir vėl atsigręžti į Lietuvos psichikos sveikatos liūdną paradoksą. Pagalbos sistemos ydingumas bado akis, bet negirdėti kad bus imtasi esminių permainų.
O progos kalbėjimui tokios.
Balandžio 2 d. pasaulis skiria autizmui ir šio raidos sutrikimo paliestiems vaikams ir suaugusiems. Lietuvoje ši grupė žmonių stipriai diskriminuojama, nes pagalbos kurios jiems reikia, negauna.
Balandžio 3 d. sukanka 10 metų Seimo priimtai Psichikos sveikatos strategijai. Strategijos principai ir ta kryptis kuria pasukus veiksmus ir investicijas Seimas 2007 m. nutarė juos įgyvendinti, atitinka geriausias pasaulio praktikas. Deja, iki šiol Strategijos įgyvendinimas yra užblokuotas interesų grupių, kurioms labiau tinka tokia sistema kurią turime. Kol kas politikai apsimeta kad to nemato.
Balandžio 7 d. – Pasaulio sveikatos diena. Šiemet ji skirta depresijai. Čia vėlgi turime apie ką rimtai pasikalbėti Lietuvoje. PSO ir tarptautiniai ekspertai pripažįsta kad depresija ir su ja susijusios savižudybės – tai visų pirma visuomenės sveikatos problema, ir nors gydymas vaistais kartais reikalingas, ne jis lemia sėkmę kovojant su depresija ir savižudybėmis. Paprastai šnekant, pagalba turi būti nutaikyta ne tiek į žmonių smegenis, kiek į žmonių tarpusavio santykius ir jų gydymą. Lietuva apsimeta kad to negirdi. Paanalizavus kaip naudojamos ligonių kasų ir kitos lėšos Lietuvoje, aiškėja, kad Lietuvoje iki šiol vyrauja primityvus ir nebepriimtinas biomedicininio modelio variantas. Lietuvoje vis dar tikimasi visuomenės psichikos sveikatos problemas išspręsti chemijos būdais ar gal surandant kokį nors savižudybės geną. Vis dar psichikos sveikatos sritį įkaitu laiko paėmę ir valdo psichiatrijos ligoninių, siauro biomedicininio gydymo ir ilgalaikių globos įstaigų lobistai. Ypač skaudžiai šios tendencijos atsiliepia vaikų ir paauglių psichikos sveikatos būklei, betgi tie vaikai taps suaugusiais ir jais bus maitinama ta pati ydinga sistema.
Jau spėjome pamiršti siaubo trilerį primenančius skandalus tokius kaip istoriją Švėkšnos vaikų įstaigoje. O juk tai ir yra nužmoginančios sistemos pasekmės. Tada, prieš 2 metus pirmą kartą Akreditavimo tarnyba prie SAM pasakė teisybę – ten suvežti vaikai ne tik patiria seksualinę prievartą, bet ir nepagrįstai “gydomi” psichotropiniais vaistais. Bet po to visos geros išvados susigėrė į smėlį, ir Lietuvos žmonėms – vaikams, paaugliams, suaugusiems – ir toliau tenka rinktis kaip spręsti emocines ir elgesio problemas – “raminant nervus” alkoholiu ar vaistais. Svarbu kad sistemoje stabilu būtų.
Jei prieš 20-30 metų pasaulyje buvo tikimasi kad psichikos sveikatos problemų medikalizavimas padės išspręsti savižudybių ir depresijos problemą, tai šiandien darosi aišku, kad toks vulgarus medikalizavimas, koks paplito Lietuvoje, yra žalingas, o ne naudingas visuomenės sveikatai ir gerovei. Bet priklausomybė nuo pasenusių dogmų ir neskaidrių jų skleidimo mechanizmų Lietuvoje tokia didelė, kad apie jų žalą nenori kalbėti nei sveikatos politikai, nei universitetai kurie patys pirmieji turėtų skleisti naują mokslo požiūrį.
Plačiau apie tai galima paskaityti pridedamame komentare kurį rašiau 2015 m. birželio mėn. Valdžia pasikeitė, bet daugiau per tuos dvejus metus niekas nepasikeitė. Tiesa, yra viltingų iniciatyvų savižudybių prevencijos srityje, bet jos kol kas neliečia apie 200 milijonais eurų per metus maitinamos psichikos sveikatos sistemos kuri ne sprendžia o gamina naujas psichikos sveikatos problemas. Todėl šioms modernioms iniciatyvomsm kai joms skiriama “dviem nuliais” mažiau lėšų, gali būti per sunku konkuruoti su gausiai mokesčių mokėtojų lėšomis maitinama oficialiaja valdžios palaiminta sistema, kuri tebestiprina bejėgystę ir socialinę atskirtį.
Grėsmingas įšalas Lietuvos psichikos sveikatos sistemoje tęsiasi. Kartu auga kaina kurią visuomenė moka už absurdiškos ir neskaidrios sistemos dangstymą.
Ką gi – kokios nori visuomenė psichikos sveikatos ir jos apsaugos, tokią ir turi. Bet juk tai savižudiška. Vis tik išlieka viltis, kad rasis kritinė masė žmonių, kurie aiškiai pasakys – GANA.