2017-02-14
prof. Dainius Pūras , www.dainiuspuras.lt
Įstatymas priimtas ir tai yra labai gerai. Ne taip dažnai LR Seimas priima sprendimus atitinkančius šiuolaikinius žmogaus teisių principus.
Žengus šį svarbų žingsnį, laukia daugybė darbų. Šandien dalį jų kaip visada tiksliai ir kompetentingai išvardino Edita Žiobienė. Bet tą sisteminių spragų sąrašą galima dar tęsti. Berenovuodami nebūtinai reikalingus pastatus, bestatydami viadukus ir aplinkelius, vis nerasdavome išteklių tam, kad pradėtume vytis kaimynus Europos šiaurėje ir vakaruose teikiant įvairialypę pagalbą vaikams ir šeimoms. Dabar tai turi tapti Vyriausybės prioritetu. Bet ar taps?
Klausantis kai kurių kalbų šiandien ateitis atrodo visaip, tai šviesesnė, tai nebūtinai. Tiesa, dėl gausių darbų ne viską girdėjau. Petras Gražulis tai mažiausia problema, nes matyt kiekviename parlamente esama savojo gražulio. Labai nuliūdino Pauliaus Saudargo kalba, kaip iš gūdžios Žemaitės laikų praeities. Buvusio kandidato į Tėvynės Sąjungos pirmininkus nevykusius argumentus puikiai atrėmė iškart po jo kalbėjęs Julius Sabatauskas. Neramūs jausmai aplankė klausantis ministro Lino Kukuraičio. Vis tik knieti po kai kurių ministro išvedžiojimų jo paklausti – ar Lietuvoje galioja JT Vaiko teisių konvencija?
Tas ministro aiškinimas apie du skirtingus ir esą vienodai svarbius požiūrius – “vaiko-centrinį” ir “šeimo-centrinį” ir vėl kelia sumaištį. Nors imk ir suprask kad čia toks futbolas žaidžiamas – na gerai jau, šiandien duoklė buvo atiduota vieniems, kuriems vaiko teisės svarbiau, o po to jau bus kitas įstatymas kad galėtų atsilošti kiti, tie kur “už šeimą”. Tada bus lygiosios.
Laikas mums visiems suprasti kad čia nėra jokio konflikto. Tokie kaip ministro išvedžiojimai kyla iš didžiausio nesusipratimo – galvoti ir aiškinti kitiems, kad jei neleidžiama tėvams smurtauti prieš vaiką, tai menkinamas šeimos vaidmuo. Auklėti ir smurtauti – tai ne sinonimai, o antonimai, ir laikas dėl to mums pagaliau susitarti. Jei norime sveikų ir laimingų šeimų, tai pirmiausia susitarkime, kad jose ginsime kiekvieno šeimos nario, ir pirmiausia – vaiko ir moters teises, ir kad niekas neturi teisės laikyti kito žmogaus (vaiko, moters) daiktu ar savo nuosavybe. Niekas neturi teisės rūšiuoti žmonių į svarbesnius ir mažiau svarbius, aiškinti kad “šeimos vertybės” svarbiau negu kiekvieno šeimos nario teisė nebūti skriaudžiamu, rūšiuoti šeimų į šeimas ir ne-šeimas.
Šiandien priimtas įstatymas nėra nukreiptas prieš šeimas, jeigu dar kas nors taip galvoja. Po daug metų veidmainiškų gražbyliavimų Seime “Už šeimą” šiandien pirmą kartą LR Seimas žengė link tikrosios paramos šeimai. Šis įstatymas yra už sveikas ir be smurto gyvenančias šeimas. Jis pirmą kartą Lietuvos istorijoje pasiunčia žinią piliečiams, kad valstybė rems ir stiprins šeimas, nes imasi savo prievolės išlaisvinti šeimas ir išguiti iš šeimų tai kas iki šiol nuodija jas ir visą Lietuvą – smurtą kaip pačią bjauriausią mūsų visuomenės tradiciją ir šeimų “vertybę”.
Dabar visiems reikia kibti į bendrą talką ir padėti šeimoms auginti vaikus auklėjant juos be smurto. Darbo bus daug, ir tai bus daug sunkiau, negu priimti įstatymą, nors žinia kad įstatymą priimti oi kaip nebuvo lengva. Priminsiu tik tai kad kol kas prevencinių paslaugų (šeimoms ir vaikams) kokybe ir kiekybe atsiliekame nuo žymiai sveikesnės Europos dalies apie 50 metų.