prof. Dainius Pūras, www.dainiuspuras.lt
Šiandien minime Kovo 8-ąją – Tarptautinę Moters (moterų solidarumo) dieną
Kokie bebūtų mūsų prisiminimai apie šios dienos minėjimą prieš 30 ir daugiau metų, kokios bebūtų mūsų politinės pažiūros, visi turime suvokti, kad laukia dar daug bendrų darbų, siekiant lyčių lygybės ir kad būtų ne žodžiais, o kasdieniais darbais gerbiamos mergaičių ir moterų teisės.
Man tenka keliauti su Jungtinių Tautų man suteiktu teisės į sveikatą mandatu po pasaulį, ir jautriausia sritis, dėl kurios kaskart tenka turėti labai jau “hard talk” su valdžios atatovais visuose kontinentuose – tai moterų teisės, o ypač – lytinė ir reprodukcinė sveikata ir su ja susijusios teisės.
Lygiai prieš metus, 2017 metų kovo 8-ąją dieną, Airijos moterų koalicijos kvietimu praleidau Airijos parlamente, bendraudamas su šios šalies politikais būtent moterų teisių klausimais. Lengva nebuvo. Bet šiandien džiaugiuosi, kad bent simboliškai prisidėjau prie vieno labai svarbaus Airijai sprendimo. Airija yra viena iš nedaugelio Europos valstybių, kurioje iki šiol labai griežtai draudžiamas nėštumo nutraukimas. Po ilgos moterų kovos už savo teises pagaliau nuspręsta – airiai jau šiemet balsuos referendume už tai, kad toks griežtas draudimas būtų panaikintas. REferendumo rezultatai nesunkiai prognozuojami – gegužės 25 dieną Airija įrodys esant moderni valstybė ir piliečių laisva valia rinksis moterų teises, lyčių lygybę ir civilizuotą šeimos planavimą.
Džiugina po laisvąjį pasaulį paplitęs ir Lietuvą pasiekęs #metoo judėjimas. Tai labai reikalingas ir veiksmingas judėjimas, liudijantis apie visiškai nepriimtiną piktnaudžiavimą patriarchalinių tradicijų palaikomomis galiomis tarpusavio santykiuose, ir paprotinantis mus visus ir visas, kad taip tęstis nebegali. Svarbu, kad šiuo judėjimu nebūtų manipuliuojama, netyčia ar tyčia sujaukiant ir išplaunant skirtingų reiškinių ribas, ir todėl būtent moterys turi tarti lemiamą žodį apie tai, kas yra ir kas nėra #metoo.
Gerų žinių pasaulyje yra ir daugiau, bet grįžkime prie nerimą keliančių žinių pasaulyje ir Lietuvoje.
Išpuoliai prieš pamatinius žmogaus teisių ir pilietinių laisvių principus vyksta visur pasaulyje. Po pasaulį, neaplenkiant ir Europos, plinta pavojingas žmogaus teisių ir pilietinių laisvių niekinimo virusas, ir niekas nenukenčia nuo šios nevykusios mados taip stipriai, kaip moterys. Žmogaus teisių ekspertai nerimauja, kad vyksta regresas, bandant moteris sugrąžinti į jų “tradicinę vietą” kaip vien vaikų gimdytojas ir augintojas bei namų tvarkytojas. Su nerimu svarstoma, kad šiandien vargu ar būtų įmanoma priimti pažangius tarptautinius sprendimus moterų teisių srityje, žinomus kaip Kairo ir Pekino (1994, 1995) sprendimus.Kai kurios Europos valstybės (deja, ir Lietuva) įsigudrina netgi demonizuoti ir atsisako ratifikuoti Stambulo konvenciją, kuri yra apie tai, kad nebūtų diskriminacijos lyties pagrindu.
Jei suvokiame, kokius baisumus sukelia Boko Haram Nigerijoje – o juk jie kovoja už “kilnius tradicinius siekius”, kad mergaitės negalėtų lankyti mokyklos ir šviestis, ar Talibanas Afganistane, tai būtų gerai turėti kritinę masę šviesuomenės, kuri sustabdytų Lietuvos vietinius fundamentalistus, užsimojusius nuspręsti už moteris, ką daryti su jų kūnais. Arba budriai “saugančius” mergaites ir berniukus, kad šie liktų tokie patys neraštingi lytinio švietimo ir lytinės sveikatos srityje, kokie neraštingi yra ir fundamentalistinių įstatymų rengėjai. Ypatingai gaila Lietuvos vaikų ir paauglių – merginų, o ir vaikinų, kad jiems lemta augti prie valdžios, kuri užsimojusi drausti teisę sveikai subręsti (iki šiol juk Lietuvoje draudžiama iki 18 metų tinkamai, ne bet kur ir bet kaip, o būtent atsakingai, mokykloje gauti informaciją visais svarbiais su lytine sveikata ir lytiniu gyvenimu susijusiais klausimais). Tai yra grubus Vaiko teisių konvencijos pažeidimas ir blogiausia įmanoma investicija į visuomenės sveikatą ir gerovę.
Todėl, šia proga, pridedu, kam įdomu, rekomendacijas, ką reikia ir kaip nereikia daryti valdžioje esantiems kad vaikai ir paaugliai galėtų džiaugtis gera fizine, psichikos ir lytine sveikata.
Lietuva jau yra šį tą pasiekusi kovojant už moterų teises, bet visi šie pasiekimai gali būti nubraukti, jei leisime mūsų draudimus pamilusiai ir nebegalinčiai sustoti valdžiai priiminėti sprendimus, grubiausiu būdu pažeidžiančius moterų teises.
Juk žinome, kad LR Seime rengiamasi priimti įstatymą, kuris, kaip veidmainiškai besivadintų, nublokš Lietuvą į gilų žmogaus teisių nuopolį ir paniekins pamatines moters teises. Lietuvos piliečiai – moterys ir vyrai, turi neleisti tokiam regresui įvykti. Taip jau yra – patys blogiausi sprendimai dažniausiai vyksta su kilnia intencija. Bet visuomenėje ir valstybėje turi būti kritinė masė piliečių, kurie tokius nevykusius sprendimus sustabdo.
Būtent todėl, kad esama tokių išpuolių prieš moterų teises realios grėsmės, Kovo 8-oji tampa/lieka svarbi diena ir pasauliui, ir Lietuvai.
Su Kovo 8-ąja!
Žmogaus teisės