AKTYVUMO IR DĖMESIO SUTRIKIMŲ TURINČIŲ ASMENŲ ADAPTACINIAI SUNKUMAI IR PSICHOSOCIALINĖ PAGALBA

Dr. Angelė Čepėnaitė, Mykolo Romerio universitetas
Dr. Beata Diomšina, Vilniaus universitetas
Dr. Virginija Ribakovienė, Pietų Danijos regiono vaikų psichiatrijos skyrius

Santrauka

Mūsų šalies psichikos sveikatos srityje įsigalint biopsichosocialiniam žmogaus prigimties suvokimui, palaipsniui įsitvirtino teikiamų paslaugų orientacija į asmens gyvenimo kokybės augimą. Socialiniai darbuotojai – palyginus neseniai mūsų šalyje pradėti rengti specialistai, galintys efektyviai įsijungti į aktyvumo ir dėmesio sutrikimų turinčių asmenų socialinės adaptacijos procesą, dalyvaudami psichosocialinės edukacijos procese, taikydami įvairius socialinio darbo metodus bei pagalbos būdus. Straipsnyje aptariama aktyvumo ir dėmesio sutrikimų (ADS) raiška, požymiai ir diagnostiniai kriterijai, vykdomujų smegenų funkcijų vaidmuo bei sutrikimai, adaptaciniai asmenų, turinčių ADS sunkumai, analizuojamas socialinių darbuotojų vaidmuo ir metodai ADS turinčių asmenų socialinės adaptacijos procese.

Raktažodžiai: psichikos sveikata, ADS, socialinio darbuotojo pagalba.

Įvadas

Psichikos sveikata – natūrali žmogaus asmenybės būsena, kuri turi būti saugoma arba grąžinama sutrikimų bei ligų atvejais, teigiama Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatyme (1).

Pasaulinės sveikatos organizacijos (toliau – PSO) šalių ministrų lygio psichikos sveikatai skirtoje konferencijoje Helsinkyje, įvykusioje 2005 m. sausio 12-15 d. buvo paskelbta Psichikos sveikatos deklaracija ir Psichikos sveikatos veiksmų planas Europai. Dokumentus pasirašė 52 Europos regiono valstybės, iškėlusios tikslą remti politiką ir veiklas, skirtas tobulinti psichikos sveikatos informacijos sklaidą, prevenciją, paramą bei gydymą. Minėtame Veiksmų plane konstatuota, kad psichikos sveikata yra esminis socialinės santalkos, produktyvumo, taikos ir stabilumo komponentas gyvenamojoje aplinkoje, kuriantis socialinį kapitalą ir ekonominę plėtrą visuomenėje. Psichikos sveikata buvo pripažinta svarbiausia kuriant sveiką bei produktyvią visuomenę (2).

PSO dokumentai suteikė impulsą aktyvesniam psichikos sveikatos politikos bei jos priemonių plėtojimui Europoje, taip pat ir mūsų šalyje. Dvidešimt penkeri mūsų šalies Nepriklausomybės metai, mūsų šalies tapimas ES nare prisidėjo prie nemažų pokyčių psichikos sveikatos srityje. Joje palaipsniui ėmė įsigalėti biopsichosocialinės žmogaus prigimties suvokimo nuostatos, lėmusios paslaugų orientacija į asmens gyvenimo kokybės augimą. Vadovaujantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2014 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 2 944 459 asmenys (3). Aktyvumo ir dėmesio sutrikimų (toliau – ADS) turintys asmenys sudaro mažiausiai 2 proc. suaugusiųjų populiacijos (4).

Tokiu būdu, tikėtina, kad mažiausiai apie 58,8 tūkst. asmenų mūsų šalyje turi ADS. Nemažas ADS turinčių asmenų skaičius kelia pagrįstą visuomenės susirūpinimą, kaip padėti asmeniui įveikti sutrikimų padarinius – susilpnėjusius organizacinius, veiklos įgyvendinimo bei kitus gebėjimus ir pagerinti jo gyvenimo kokybę. Iki šiol nereti atvejai, kai pacientai nukreipiami psichiatrams su kitomis diagnozėmis. Taigi gali būti, kad šis sutrikimas „pražiūrimas“, o to pasekmė – nepagerėjusi asmens gyvenimo kokybė, nepakankama asmens socialinė. adaptacija bendruomenėje, patiriami nuostoliai dėl medikamentinio gydymo. Danijos Rockwool fondo mokslinio skyriaus atlikti tyrimai rodo, kad vienas suaugęs asmuo, turintis ADS ir negaunantis tinkamos pagalbos, kainuoja visuomenei 150 000 daniškų kronų arba 20 000 eurų per metus (5).

Lietuvos socialinių darbuotojų etikos kodekse teigiama, jog pagrindinė socialinio darbo idėja – ginti žmogų kaip individualybę ir vertybę, puoselėti jo teisę į apsisprendimą ir savirealizaciją (6).

Tai ypač svarbu, kad būtų išvengta nesusipratimų ADS turinčių asmenų atžvilgiu, kurių socialinio bendravimo problemos gali būti suprantamos, kaip grubumas, egoizmas, neatsakingumas, tingumas, blogas auklėjimas ir pan. Dėl tokių negatyvių nuostatų, ADS turintys asmenys dažnai yra atstumiami, sutrinka jų saviirealizacijos procesas. Socialinis atstūmimas gali sąlygoti žemą savivertę, o taip pat gali prisidėti ir prie tokių komorbidinių sutrikimų, kaip depresija ir nerimo sutrikimai, išsivystymo. Konsultuodamas asmenį socialinis darbuotojas turi mokėti atpažinti ADS sutrikimus, kad galėtų taikyti tinkamus socialinio darbo metodus, planuoti veiklą, orientuotą į pokyčius. Mokslinė problema remiasi šiais klausimais: kokie sunkumai iškyla asmenų, turinčių ADS adaptacijos procese, kokie socialinio darbo metodai taikytini, kokie lavintini įgūdžiai, siekiant teigiamų pokyčių ADS turinčių asmenų gyvenime. Šio straipsnio tikslas – atskleisti socialinio darbuotojo vaidmenį asmenų, turinčių ADS, adaptacijos procese. Tyrimo uždaviniai: supažindinti su ADS pobūdžiu bei atskleisti asmenų, patiriančių ADS adaptacijos visuomenėje sunkumus; išsiaiškinti socialinio darbuotojo vaidmenį, teikiant pagalbą, asmenims, turintiems ADS. Taikyti šie tyrimo metodai: mokslinės literatūros, tyrimų ir statistinių duomenų analizė.

1. ADS raiška ir kognityvinės smegenų funkcijos

1.1. ADS požymiai ir diagnostiniai kriterijai

Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas apibūdinamas šiais pagrindiniais požymiais: dėmesio koncentracijos ir jos išlaikymo sunkumais, padidintu aktyvumu ir impulsų kontrolės stoka. ADS priskiriamas prie lėtinių sutrikimų. Jis labiausiai išryškėja mokyklinio amžiaus vaikams, kai reikia susikaupti ir sistemingai dirbti. Ilgą laiką psichiatrijoje gyvavo mitas, kad šis sutrikimas būdingas tik vaikams ir kad paauglystėje iš jo „išaugama“. Tačiau pastaruoju metu ši nuostata pasikeitė: dabar jau pripažįstama, kad ADS (aktyvumo ir dėmesio sutrikimas) gali tęstis ir suaugusiųjų amžiuje neigiamai paveikdamas socialinę adaptaciją ir gyvenimo kokybę (7). Viena iš priežasčių, kodėl suaugusiems taip ilgai nebuvo diagnozuojamas ADS yra ta, jog vaikams būdingas padidintas motorinis aktyvumas virsta suaugusiųjų vidiniu nerimu, kurį yra žymiai sunkiau atpažinti kaip vieną iš ADS simptomų. Tačiau kiti du pagrindiniai ADS komponentai – dėmesio koncentracijos sunkumai ir impulsyvumas išlieka ir suaugusiems. Impulsyvumas gali pasireikšti ūmiu charakteriu, kitų žmonių ribų nepaistymu, dominavimu, perdėtu kalbumu.
ADS paplitimas įvairių epidemiologinių tyrimų duomenimis yra 2-7 proc. visų mokyklinio amžiaus vaikų. (8) Mažiausiai 50 proc. atvejų vaikystėje stebimi simptomai tęsiasi suaugusiems (8,9). Danijos mokslininkų atlikti tyrimai parodė, jog 2-3 proc. mokyklinio amžiaus vaikų turi išreikštų ADS simptomų (9,10). Lietuvos autorių duomenimis aktyvumo ir dėmesio sutrikimas nustatytas 5,2 proc. tirtų pradinių klasių moksleivių (11). R.A. Barkley nurodo, kad šis sutrikimas diagnozuotas vaikystėje, tęsiasi paauglystėje 50 – 80 proc., o 30 – 50 proc. atvejų stebimas ir suaugusiųjų amžiuje. JAV atliktų epidemiologinių studijų duomenimis, ADS yra būdingas 2 – 4 proc. suaugusiųjų (4).
Dabartiniu metu Lietuvoje ir Europos Sąjungos šalyse naudojamoje Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos problemų TLK-10 klasifikacijoje (toliau – TLK–10) ADS skiriama F 90 hiperkinezinių elgesio sutrikimų diagnostinė kategorija (12). Tačiau atskirose šalyse naudojami TLK – 10 variantai skiriasi sutrikimų diagnostikos detalumu. Žemiau, 1 – oje lentelėje pateikiami Danijoje taikomo daniško ADS TLK-10 varianto (13), parengto pagal TLK-10 mokslinio darbo kriterijus, diagnostiniai kriterijai (14).

Hiperkinezinių sutrikimų moksliniai diagnostiniai kriterijai (7)
A. Stebimi mažiausiai 6 dėmesio sutrikimo simptomai, pasireiškiantys ne mažiau kaip per 6 mėnesius:
1. negali sukaupti dėmesio ties detalėmis, neatidumo klaidos
2. negali išlaikyti dėmesio, atliekant užduotis arba žaidžiant
3. atrodo, lyg negirdėtų kas sakoma
4. negali atlikti ir užbaigti užduoties pagal instrukcijas
5. sunku organizuoti veiklą
6. vengia užduočių arba veiklos, reikalaujančių dėmesio sukaupimo ir išlaikymo
7. pameta daiktus (parkerius, sąsiuvinius, pieštukus, knygas ir kitus daiktus)
8. lengvai išblaškomas aplinkos dirgiklių
9. užuomarša kasdieninėje veikloje
B. Stebimi mažiausiai 3 padidinto motorinio aktyvumo simptomai, pasireiškiantys ne mažiau kaip per 6 mėnesius:
1. judina rankas ar kojas, nenusėdi ar nenustygsta vienoje vietoje
2. nenusėdi vietoje pamokų metu arba valgydamas
3. bėgioja, laipioja tuomet, kai to daryti nedera
4. sukelia daug triukšmo, sunku išlaikyti ramybę 5. pasižymi sunkiai valdomu motoriniu aktyvumu
C. Stebimas mažiausiai 1 impulsyvumo simptomas, pasireiškiantys ne mažiau kaip per 6 mėnesius:
1. atsako į klausimą, neišklausius jo iki galo
2. sunku sulaukti savo eilės
3. pertraukinėja kitus arba veržiasi į priekį
4. daug kalba, nejausdamas situacijos
D. Simptomai prasideda vaikams iki 7 metų amžiaus E. Sutrikimas stebimas mažiausiai dvejose situacijose: namuose ir mokykloje, taip pat klinikinio ištyrimo metu.
F. Simptomai trikdo socialinį funkcionavimą (mokykloje bei kitose srityse).
G. Simptomai nėra afektinių F30-F39, nerimo F40-F49 bei įvairiapusių raidos sutrikimų F84 dalis.

 

Suaugusiųjų ADS diagnozuoti naudojami tie patys TLK-10 diagnostiniai kriterijai, tačiau tam, kad, būtų diagnozuotas šis sutrikimas, pakanka mažiausiai 6-ių iš 9-ių dėmesio sutrikimo kriterijų arba mažiausiai 6-ių iš 9-ių padidinto motorinio aktyvumo ir impulsyvumo kriterijų. Diagnozuojant ADS suaugusiems svarbu įsitikinti, jog šie simptomai (arba bent jų dalis) buvo stebimi iki septynerių metų amžiaus (7, 12, 13, 14).

1.2. Vykdomųjų (ekzekutyvinių) funkcijų vaidmuo ir lygiai

 

ADS turintys asmenys turi žymiai daugiau sunkumų, nei dėmesio sukaupimas. Paprastai būna sutrikusios tokios funkcijos kaip kelių užduočių vienu metu (multitasking) atlikimas, laiko valdymas ir kontrolė (keeping track of time), galvojimas į priekį, numatymas. O tai yra vykdomųjų funkcijų sutrikimai.

Moksliniai klinikiniai ADS tyrimai pagrindė, jog asmenys, turintys ADS, turi vykdomųjų funkcijų sutrikimą. Vykdomosios funkcijos- tai kognityvinės smegenų funkcijos, kurios kontroliuoja ir užtikrina tikslinį žmogaus elgesį. Šios funkcijos įgalina asmenis numatyti pasekmes ir prisitaikyti prie situacijos pokyčių. Asmens funkcionavimui svarbu sugebėti sukaupti, išlaikyti ir paskirstyti dėmesį bei atsiriboti nuo nereikšmingų impulsų, dirgiklių ir minčių. Tai pasiekti padeda vykdomosios funkcijos.

Manoma, kad sugebėjimas abstrakčiai mastyti ir suformuluoti koncepciją taip pat yra vykdomosios funkcijos. Vykdomosios funkcijos – tai aukščiausieji kognityviniai sugebėjimai, kurie daro įtaką dėmesiui, atminčiai ir motoriniams įgūdžiams. Už vykdomąsias funkcijas atsakingos frontalinės smegenų sritys (ypač praefrontal cortex).

Vykdomosios funkcijos valdo žmogaus elgesį priklausomai nuo vidinių ir išorės poreikių. Tai – vėliausiai išsivystančios kognityvinės funkcijos, kurių raida laipsniškai prasideda kūdikystėje ir jos galutinai susiformuoja 20-30 metų amžiuje. Kiekvienas veiksmas, idėja, kurie reikalauja pasirinkimo, įvertinimo norų ir sąlygų, yra valdomi vykdomųjų funkcijų. Vykdomosios funkcijos įtraukiamos į kiekvieną veiksmą, idėją, mastymo procesą, kurį atliekant reikalingas sąlygų įvertinimas, planavimas, veiksmo valdymas, užbaigimas.

R.A. Barkely – vienas pirmųjų mokslininkų, pabrėžusių, jog dirbant su ADS turinčiais asmenimis, svarbu suprasti jų vykdomųjų funkcijų sutrikimus (15).

Vykdomųjų funkcijų vaidmuo yra keturių lygių:

1. Iškelti idėją (ką nors sugalvoti) ir sukurti vidinius įsivaizdavimus, kaip pasiekti tikslą. Asmeniui ateina į galvą idėja ir jis pradeda įsivaizduoti kaip galima būtų pasiekti tikslą.

2. Suplanuoti savo veiksmų seką (nuo pirmo iki paskutinio veiksmo) ir išlaikyti dėmesį, siekiant užsibrėžto tikslo.

3. Priimti iššūkius ir nesiblaškant pradėti vykdyti veiksmų seką (kartu dėmesys turi būti nukreiptas į tikslą, aplinkos reikalavimus ir lūkesčius).

4. Įvertinti savo veiksmus, pritaikyti juos aplinkai ir juos galimai modeliuoti, keisti).

Vykdomosios funkcijos yra kelios ir kiekviena jų vystosi savo tempu. Esama įvairių jų klasifikacijų. Viena jų – pagal R. A. Barkely (15, 16):

1. Tikslinis elgesys, kurio dalimi yra planavimas, problemos sprendimas, darbinė atmintis.

2. Dėmesio kontrolė: selektyvus ir ilgalaikis dėmesys, laiko pojūtis.

3. Kognityvinis lankstumas (paslankumas) reikalingas dėmesio pakeitimui, grįžtamojo ryšio/rezultato įvertinimui bei strategijų/elgesio taktikos pakeitimui.

4. Savikontrolė, kuri valdo sugebėjimą stabdyti ir kontroliuoti impulsyvias emocines reakcijas.

Vykdomųjų funkcijų sutrikimas stebimas esant autizmui, obsesiniam kompulsiniam sutrikimui, Touretto sindromui, depresijai, šizofrenijai, ADS. Vykdomųjų funkcijų deficitas taip pat stebimas esant asocialiam elgesiui. Asmenys, piktnaudžiaujantys alkoholiu ir psichoaktyviomis medžiagomis taip pat turi pažeistas vykdomąsias funkcijas. Tai gali būti minėtų medžiagų poveikio smegenims rezultatas. Šios medžiagos pažeidžia smegenis, bet tyrimai rodo, kad vykdomųjų funkcijų deficitas taip pat gali būti priežastis dėl kurios žmonės pradeda piktnaudžiauti alkoholiu ir narkotikais.

Siekiant padėti asmeniui, turinčiam ADS, pirmiausia, būtina žinoti apie sunkumus, kuriuos šis asmuo patiria:

– kyla per daug idėjų ir jam sunku yra jas rūšiuoti,

– sunku planuoti savo veiksmus, – sunku vykdyti veiksmus, siekiant užsibrėžto tikslo,

– sunku įvertinti pasiektus rezultatus, kiek dar liko iki tikslo ir ką, gal būt, reikės keisti savo veiksmuose (17).

 

   2. ADS pobūdis ir adaptaciniai asmenų, turinčių ADS sunkumai

            2.1. ADS asmenų bendravimo ypatumai

 

Suaugę asmenys, turintys ADS, patiria bendravimo sunkumų. Didžiulis praradimas ne tik asmeniui, tačiau ir bendruomenei yra dėl bendravimo sunkumų atsirandanti atskirtis. Socialinių įgūdžių asmuo pradeda mokytis nuo ankstyvos vaikystės, jų išmoksta stebint kitus žmones, kartojant jų elgesį, eksperimentuojant ir gaunant grįžtamąjį ryšį iš kitų. Tai paprastai prasideda vaikystėje ir vystosi su amžiumi. Vaikai pradeda to mokytis žaidimų metu bei per kitokias vaikystės veiklas. ADS vaikai praleidžia ir nepastebi daugelis detalių. Jie gali taikyti savo bendravime kažkokias atsitiktines matytas detales ir elgesio stereotipus neįvertinant viso socialinio konteksto.

Kad asmuo turėtų stabilius santykius jis turi mokėti parodyti dėmesį, būti atsakingu ir kontroliuoti savo impulsus. Žmonės, kurie turi gerus socialinius įgūdžius yra palankiai priimami kitų, gauna iš aplinkinių daug teigiamų įvertinimų, o tai skatina juos dar labiau tobulinti jų socialinius įgūdžius. Tačiau ADS asmenims, kurie neturi tokių socialinių įgūdžių, viskas vyksta atvirkščiai. Jie neišmoksta socialinių įgūdžių, kurių jų amžiuje reikėtų turėti, tokių, kaip klausymas, mandagus elgesys ir atsakingumas. Dėl nepakankamų socialinių įgūdžių jie yra atstumiami bendraamžių. Tai riboja jų galimybes toliau vystyti socialinius įgūdžius, dėl ko jie yra dar labiau atstumiami. Toks atstūmimas ir jį sekanti izoliacija, juolab, neduoda galimybės išmokti bendrauti su šeimos nariais, draugais ar kitais žmonėmis. Užsiveda ydingas ratas, kuris dar labiau veda į atstūmimą. Taip ADS turintys asmenys yra paliekami patys sau, tam, kad jie patys pagerintų savo bendravimo įgūdžius ir išmoktų to, apie ką jie neturi supratimo (18).

Kadangi daugelis žmonių neturi žinių apie šį sutrikimą, dažnai ADS turinčių asmenų socialinio bendravimo problemos gali būti suprantamos, kaip grubumas, egoizmas, neatsakingumas, tingumas, blogas auklėjimas ir pan. Dėl žemos savivertės šie asmenys, dažnai galvoja apie save, kad jie yra nevykėliai. ADS turintys suaugę asmenys turi socialinio bendravimo sunkumų dėl kelių priežasčių. Visų pirma, tai neurobiologinės priežastys, nes ADS turinčių asmenų smegenys funkcionuoja kitaip. Antra vertus, kadangi ADS jie turi nuo vaikystės, tai reiškia, kad ADS paveikė jų socialinių įgūdžių mokymąsi. Jų socialinės problemų ištakos yra nedėmesingumas (jie nesukaupia dėmesio), impulsyvumas (reaguoja ar pasako dalykus neapgalvodami) ir hiperaktyvumas (17, 18).

ADS turintiems asmenims kyla socialinių signalų ir kūno kalbos supratimo sunkumų. Jiems suprasti ir skaityti kitų asmenų veido išraiškas ir kūno kalbą, o tai komplikuoja jų bendravimą, nes jie praranda dalį informacijos, kurią kiti asmenys pagauna greitai ir beveik instinktyviai ir intuityviai. Taip yra todėl kad ADS turintys asmenys dažnai stokoja empatijos ir situacijos pojūčio. Be to, ADS turintys asmenys dėl dėmesio sutrikimo sunkumų neatkreipia dėmesio į neverbalinius signalus, nes būna išsiblaškę arba fokusuojasi ties kitais dalykais. ADS turintys asmenys dažnai nekontroliuoja savo kūno kalbos, nes jos nesuvokia, pvz., jie gali nesuvokti, kad atrodo piktai ar grėsmingai. Neturėdami asmeninės erdvės pojūčio, jie taip pat gali nesuvokti, kad priėjo per arti kito žmogaus. Šiems asmenims gali būti sunku pajusti kitų ribas, jiems gali trūkti empatijos ir situacijos pojūčio (17,18).

ADS turintys asmenys dėl savo nedėmesingumo nesupranta svarbios pokalbio informacijos, kas gali kelti kitų asmenų pasipiktinimą ir frustraciją, nes kiti asmenys gali suvokti, kad ADS turintys asmenys jų neklauso specialiai. Jie taip pat turi dėmesio sukaupimo sunkumų ir jiems yra sunku susikoncentruoti ir suprasti, ką kitas žmogus pasakoja. Jiems yra sunku palaikyti dialogą, tačiau dar sunkiau jiems yra bendrauti grupėje. Bendraudami su kitais, jie gali staiga pradėti kalbėti visai ne esamo pokalbio tema. Tai yra chaotiškų jų minčių išraiška. Staiga pokalbio metu, jiems į galvą ateina visai kas kita, tuo tarpu kitiems pašnekovams būna sunku sekti jų mintis. ADS asmenims turint poreikį nuolat save stimuliuoti, nuobodus pokalbis jiems gali būti sunkus ir nepakeliamas. Kad palaikytų savo budrumą, jie gali pradėti daryti kažką netinkamo, pvz., nei iš šio, nei iš to jie gali pradėti bartis (18, 19).

Dėl hiperaktyvumo ADS turintiems asmenims gali kilti laisvalaikio praleidimo problemų. Minėti asmenys negali ramiai sėdėti ir susikoncentruoti koncertuose, teatruose, per sporto varžybas, bažnytinėse ceremonijose, atostogų metu.

ADS turinčių asmenų impulsyvumo bruožai – dažniausiai greitakalbystė ir nepertraukiamas kalbėjimas nepaliekant jokios galimybės įsiterpti kitiems. Iš esmės bendravimas vietoje dialogo virsta monologu ir ADS turintys asmenys dažnai nepalieka kitiems asmenims galimybių gauti grįžtamąjį ryšį apie save. Paprastai ADS turintys asmenys kalba labai daug dėl to, kad jie jaučia vidinį spaudimą visą laiką kalbėti. Jie gali entuziastingai kalbėti kokia nors tema, prarasdami neverbalius kitų žmonių signalus bylojančius, kad kitiems žmonėms tai visai yra neįdomu. ADS asmenys nėra geri klausytojai. Jie neleidžia kitam asmeniui išsikalbėti arba ką nors pasakyti, bet įsiterpia su savo komentarais pertraukdami, arba pardeda kalbėti juos dominančia tema.

Impulsyvumas, reagavimas ir kalbėjimas nepagalvojus gali sugriauti daug santykių. Kalbėjimas nepagalvojus arba reiškimas savo nuomonės ir minčių neapgalvojus, dažnai gali pasireikšti labai grubia ir nemandagia forma, kas dažnai būna socialiai nepriimtina. Jeigu, be to, pašnekovai yra pertraukiami, tai, juolab, komplikuoja pokalbio situaciją. Tai taip pat gali neigiamai veikti bendravimą.

Reagavimas nepagalvojus irgi gali sukelti problemų. Dėl savo impulsyvumo ADS turintys asmenys, kalbėdami su kitais, gali pasakyti kažką netinkamo, kažką, kas atsitiktinai tuo momentu atėjo į galvą. ADS turintys asmenys dažnai pertraukinėja kitus ir tai gali trikdyti jų pokalbius su kitais. Jie gali pasakyti ką nors visai nepagalvodami, ar turinys ir laikas yra tinkamas tam pasakyti (18, 19).

Dažnai dėl impulsyvumo gali kilti neapgalvoti sprendimai. Impulsyvių veiksmų pavyzdys gali būti rizikingas elgesys, kai šansų išlošti yra labai mažai, nepasiruošimas mokyklai arba darbui, staigūs darbo santykių nutraukimai, daugybiniai romanai, greičio viršijimas, agresyvus veiksmai, tokie kaip daiktų gadinimas ar kitų asmenų fizinių ribų peržengimas. polinkį rizikingam elgesiui. Tai nebūtinai blogai, tačiau tai gali paveikti santykius su draugais ar partneriu. Pavyzdžiui, jie gali būti linkę švęsti per smagiai arba turėti polinkius rizikingiems kaskadiniams triukams. Partneriui arba draugui gali tai būti per sunku ištverti. Daugelis ADS turinčių asmenų bando funkcionuoti, laikydamiesi savo rutinos, įpročių, taisyklių ir ribų. Tai gana pozityvu tačiau gali turėti ir neigiamą poveikį, nes šie asmenys gali spausti kitus, laikytis jų primestų taisyklių. Dėl ADS turinčių asmenų netinkamo elgesio gali kilti skyrybos, nutrūkti ryšiai ir draugystės.

 

2.2. Užduočių vykdymo sunkumai

 

ADS turintys asmenys – tai kūrybingi ir pilni idėjų žmonės, tačiau dėl adaptacijos sunkumų – nesugebėjimo prisitaikyti aplinkoje (jų prisitaikymo lygis blogesnis negu iš jų tikimasi), šie asmenys gali sunkiai save realizuoti. Pažymėtina, kad ADS turinčių asmenų prisitaikymo lygis yra žemesnis negu šių asmenų IQ, stebimas didelis skirtumas tarp jų verbalinio ir konstruktyviojo IQ (17).

Adaptaciniai sunkumai gali paveikti ADS turinčių asmenų santykius ir draugystes su kitais asmenimis.

Kadangi ADS turinčių asmenų laiko pojūtis yra sutrikęs, jiems sunku pradėti ir užbaigti veiklą. Dėl šios priežasties šie asmenys dažnai gali kitiems atrodyti nerealistiškai. Gali susidaryti pirmas įspūdis, kad jie daug ką gali ir sugeba, tačiau labai greitai gali kitus nuvilti, nes jie gali vėluoti, nemokėti tinkamai suplanuoti laiko. Net išeidami laiku šie asmenys gali pavėluoti, nes pakeliui gali būti išblaškomi ko nors kito, nuklysti kitais keliais bei ilgai eiti iki susitikimo vietos. Jie gali vilkinti pradėtą daryti darbą, dėl kurio yra susitarę su kitais, pamiršti svarbias datas, pvz., draugų gimtadienius.

Nors ADS turintys asmenys gali gerai suplanuoti, tačiau jiems patiems sunku įgyvendinti savo planą, pvz., jie gali pakviesti bendradarbius vakarienei, bet nepasirūpinti nupirkti maisto ir paruošti tą vakarienę. Tokiu būdu, jų visas gyvenimas gali būti pakibęs ore, kas veikia jų santykius su draugais ir darbą – jiems būna sunku išsilaikyti darbe (17, 18, 19).

 

3. Socialinio darbuotojo pagalba asmenų, turinčių ADS, adaptacijos procese

3.1. Socialinio darbuotojo vaidmuo ir metodai

 

Nepastebint ADS sutrikimų ir ADS turinčius asmenis nukreipiant pas psichiatrus su kitomis diagnozėmis, pablogėja šių asmenų gyvenimo kokybė, jų adaptacija bendruomenėje, susilpnėja integraciniai bendruomenės ryšiai, asmuo toliau kenčia nuo ADS poveikio. Adaptacija šiame kontekste suvokiama pasitelkiant šį jos apibrėžimą „organizmo ar jo dalių modifikacija, daranti poveikį egzistencijai, labiau atitinkančiai jo aplinkos sąlygoms“ (An Encyclopedia Britannica Company. Merriam Webster dictionary. Adaptation. Full definition of adaptation. http://www.merriam-webster.com/dictionary/adaptation).

Kada ir kaip socialinis darbuotojas gali įtarti ADS? Siekiant nustatyti, ar asmuo turi ADS, konsultuojant asmenį, visų pirma, būtina įvertinti, ar taikoma psichoterapija buvo efektyvi .Jei pokyčiai nebuvo pastebėti, galima manyti, kad asmuo turi ADS. Įsigilinus į asmens gyvenimo situaciją, jei jis patyrė daugybę kartų gyvenimo nesėkmes ir baimes, jei mano, kad visuomet viskas nesiseka, jei asmuo vėl ir vėl pradėjo naują darbą, naujus mokslus, kuria naują ryšį, galima įtarti esant ADS. Verta atkreipti dėmesį į chaotišką asmens gyvenimą – chaosas su pinigais, santykiais, galimas alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimas, galimi sunkios orientacijos aplinkoje atvejai, nuolatos atsitinkantys nelaimingi atsitikimai, traumos, problemos su valdžios institucijomis/policija, nors, apskritai, asmuo gali būti vertinamas, kaip geras ir malonus žmogus (8, 10, 17).

Nors medikamentai pagerina ADS asmenų koncentraciją, mažina impulsyvumą ir hiperaktyvumą, tačiau to neužtenka, kad jie įgytų reikiamų socialinių įgūdžių. Kad suprastų savo problemas ir išmoktų reikalingų įgūdžių, būtina psichosocialinė edukacija, konsultavimas, ugdomasis vadovavimas (coaching), psichoterapija. Socialinių darbuotojų profesiniai ištekliai – jų žinios, įgūdžiai ir asmeninės vertybės gali ženkliai prisidėti prie ADS turinčių asmenų pozityvių pokyčių, taikant psichosocialinę edukaciją bei konsultavimą – universalų metodą, vykdomą tarpasmeninės sąveikos tarp socialinio darbuotojo ir kliento būdu.

Kliento konsultavimo metu socialinis darbuotojas ieško sprendimų asmeniui iškilusiems iššūkiams spręsti, drauge su klienu aptardamas pokyčių planą. Darbuotojas ir klientas pasidalina savo žiniomis, suteikia informaciją apie esamus ir potencialius resursus, svarbius sprendžiant problemas. Tai bendradarbiavimo procesas, skirtas išsiaiškinti klausimus, stiprybes, aptarti galimybes ir identifikuoti veiksmus. Kaip konsultantas, socialinis darbuotojas sustiprina klientą, gerbdamas jo kompetenciją, remdamasis jo stiprybėmis ir bendradarbiaudamas, ieškant sprendimų (20).

Kalbant apie taikytinus įgūdžius pažymėtina, jog socialiniam darbuotojui, bendraujant su klientu verta pasitelkti šiuos: bendravimo (gebėjimas klausyti, ginti asmens integralumą), analizės (informacijos rinkimas, interpretavimas, vertinimas, atranka, veiklos plano modifikavimas), veiksmingumo (bendradarbiavimas su kolegomis ir administracija, derybos su kitomis institucijomis dėl paslaugų klientui, klientų atstovavimas įvairiose institucijose, pagalba savanoriams, šeimai ir bendruomenei, bendraujant su klientu; pagalba klientui pasinaudoti vietos bendruomenės pagalbos tinklais) (21).

Bendraujant su ADS turinčiu asmeniu labai svarbu, kad jis turėtų teigiamas nuostatas ir norą keistis, būtų atviras pokyčiams ir informacijai apie save, kurią gautų iš kitų. Būtina, kad ADS turintys asmenys suprastų savo sunkumus bei reikiamų socialinių įgūdžių stygių. Socialinis darbuotojas galėtų patarti asmeniui, kokius socialinius įgūdžius reikėtų įsisavinti ir kokius reikėtų patobulinti. Antra vertus, ADS turintiems asmenims geriau susipažinti su ADS situacija ir poreikiais galėtų padėti tokie leidiniai kaip: Michele Novotni „What does everybody else know that I do not“, (22), Halverstandt J.C. „ADD at romans“ (23) , Bell M.T. „You, your relationship and ADD“ (24).

Svarbu padėti ADS turintiems asmenims, suprasti savo sunkumų priežastis arba silpnąsias vietas. Asmens suvokimas, kad jis turi šį sutrikimą gali pakeisti jo nusistatymą teigiama linkme. Padedant socialiniam darbuotojui tai gali padėti asmeniui ieškoti naujų strategijų ir elgesio būdų.

Socialiniam darbuotojui rengiant pagalbos asmeniui, turinčiam ADS, planus, rekomenduotina iš pradžių siekti mažesnių tikslų. Svarbu iš pradžių patobulinti vieną iš socialinių įgūdžių ir jį įsisavinus, imtis kito. Dirbant su ADS turinčiais asmenimis dienos centruose, bendruomenės centruose, ar konsultuojant juos socialinių paslaugų centruose, socialiniai darbuotojai turėtų pasitelkti metodus, skatinančius bendravimo įgūdžių ugdymą. Visų pirma reikėtų pradėti nuo dėmesio koncentracijos ugdymo, tuo tikslu naudojant „Aido“ principu grįstą koncentracijos įgūdžių įtvirtinimo būdą.

„Aidas“. ADS turinčius asmenis reikėtų mokyti pasitikrinti, ar jie teisingai išgirdo informaciją. Esant dėmesio koncentracijos problemai, šie asmenys gali prarasti dalį informacijos. Todėl rekomenduojama, kad socialiniai darbuotojai bendraujant su šiais asmenimis įtvirtintų poreikį dažniau pasitikrinti, ar jie teisingai išgirdo. ADS turintys asmenys turėtų išmokti gyvenime naudoti, pvz., tokias frazes: „Aš girdėjau, kad tu pasakei tai ir tai, ar aš teisingai supratau?“, „Ar tu dar kažką pasakei?“ (19).

Biopsichosocialinis požiūris į žmogaus prigimtį iš socialinių darbuotojų reikalauja į socialinių įgūdžių ugdymo procesą įtraukti ADS asmenų artimuosius, kurie turėtų dažniau pasitikrinti, ar juos išgirdo ADS turintys asmenys. Artimieji turėtų įprasti tokiam asmeniui užduoti klausimą: „Dabar pasakyk man, ką tu išgirdai“ arba „Pakartok, ką aš dabar pasakiau“. Šis būdas padėtų išvengti bendravimo nesusipratimų, kylančių dėl dėmesio sutrikimo. ADS asmenims būtina parekomenduoti stebėti kitus žmones, savo šeimos narių, bendradarbių elgesį, , o taip pat stebėti, kaip žmonės elgiasi televizijoje.

Vaidybiniai žaidimai. Vaidybinių žaidimų metu socialiniai darbuotojai galėtų ADS turinčius asmenis išmokyti naujų socialinių įgūdžių ir gauti apie juos grįžtamąjį ryšį. Socialinis darbuotojas gali pasiūlyti ADS turinčiam asmeniui repetuoti įvairias socialines situacijas. Per tokias socialines treniruotes ADS turintis asmuo gali pasimokyti, kaip jis turėtų kalbėti su savo viršininku, kolega, kitais asmenimis, tokiu būdu padidinant sėkmingo bendravimo šansus, sustiprinant „sugebėjimą patikti kitiems“. Psichologai yra atskleidę, kokius bruožus turintys asmenys yra simpatiški kitiems, paprastai tai – atviri, nuoširdūs, supratingi, lojalūs, sakantys tiesą, patikimi, mąstantys, dėmesingi, draugiški, šilti, neegoistiški, humoristiški, atsakingi žmonės. Socialinio darbuotojo pagalba mokantis sustiprinti šiuos bruožus pagerintų ADS turinčių asmenų socialinį gyvenimą (19).

 

3.2. Socialinių įgūdžių lavinimas ir ugdymas

 

Suaugusiems asmenims su ADS būdingi tokių valdančiųjų funkcijų sutrikimai kaip tikslinis elgesys, laiko pojūtis ir valdymas, dėmesio išlaikymas. Tikslinio elgesio sunkumai- reiškia, kad ADS turintiems suaugusiems sunku yra suplanuoti, pradėti ir užbaigti veiklą. Jiems sunku save motyvuoti/prisiversti ką nors daryti . Jie dažnai pilni idėjų, bet jiems būna sunku jas įgyvendinti (10, 11, 12, 13). Socialiniai darbuotojai turėtų padėti ADS turintiems asmenims patobulinti ir įsisavinti reikiamus socialinius įgūdžius.

Siekiant geriau adaptuotis bendruomenėje ADS turintys asmenys, visų pirma, turi patobulinti savo bendravimo įgūdžius. Tuo tikslu ADS turintys asmenys privalo išmokti:

– įvairiose situacijose stebėti kitų žmonių elgesį; klausytis, ką sako kiti asmenys ir matant, ką jie daro, suprasti, kad žmonės kartais nesako to, ką iš tikrųjų galvoja. Ypač daug dėmesio socialinis darbuotojas turi skirti stebėjimo įgūdžių ugdymui ir suvokimui, pastebint, kaip kiti žmonės elgiasi rengiasi skirtingose gyvenimo situacijose, skirtingose viešosiose vietose, kokiu tonu jie kalba, kokius parenka žodžius, kaip išreiškia savo mandagumą. ADS turintis asmuo turi išmokti atskirti, kas gali slypėti už mandagaus elgesio, kadangi mandagus elgesys kartais pridengia realius neigiamus jausmus. Būtina skatinti ADS turintį asmenį stebėti, žiūrint pašnekovui į akis tam, kad galima būtų geriau suprasti, ką jis sako arba galvoja. Tokiu būdu socialinis darbuotojas padėtų įtvirtinti taip vadinamą „skaitymo tarp eilučių“ įgūdį, įsigilinimą į pašnekovo parenkamus žodžius.

– žiūrėti, stebėti ir pažinti neverbalinius kitų žmonių elgesio signalus kūno kalbą, balso toną, elgesį ir bandyti suprasti, ką žmonės iš tikrųjų galvoja. ADS turinčiam asmeniui gali kilti įtarimas, kad jei žmogus sako viena, bet daro kitą, jo žodžiai pasako daugiau, negu jo veiksmai. Socialinis darbuotojas turėtų padėti ADS turinčiam asmeniui suprasti, kad savo veiksmais žmonės pasako daugiau negu žodžiais. Socialinio darbuotojo vaidmuo šiuo atveju būtų padėti ADS turinčiam asmeniui išmokti ką reiškia tokia „paslėpta“ žmonių kalba (19).

Bendraujant su ADS turinčiu asmeniu socialinis darbuotojas turėtų padėti jam pamatyti skirtumus tarp to, kaip suprato asmuo ir pats socialinis darbuotojas. Pokalbio su socialiniu darbuotoju metu ADS turintis asmuo turėtų pabandyti interpretuoti, kodėl kiekvienas suprato skirtingai.

ADS turintiems asmenims svarbu padėti įsisavinti įgūdžius tinkamai prižiūrėti save. ADS turintys asmenys gali hiperfokusuoti (per daug fokusuoti) ties dalykais, kurie jiems patinka, juos įtraukia, pamiršdami pavalgyti, pailsėti, nusiprausti ir pan.Dėl to labai svarbu padėti įtraukti į ADS turinčių asmenų dienos struktūrą tokius dalykus, kaip valgymas, nuėjimas į dušą ir pan.

Būtina pažymėti, kad ADS turintiems asmenims ypač svarbi miego higiena. Miego trūkumas sąlygoja ADS simptomų suintensyvėjimą. Neišsimiegojus dėmesio sukaupimo problemos pasidaro dar ryškesnės. Be to, neišsimiegojus sunku įvertinti ADS vaistų veikimą, Todėl svarbu mokyti ADS asmenis miego higienos. Svarbu, kad jie išmoktų eiti miegoti ir keltis tuo pačiu metu.

Patartina, kad, tobulinant organizacinius įgūdžius, ADS turintys asmenys su savimi nuolat turėtų užrašų knygutę į kurią rašytų visas kylančias idėjas, turėtų savo kalendorių (tai gali būti popierinis kalendorius arba kalendorius mobiliajame telefone), kuriame turi būti įrašomos visos reikalingos užduotys ir veiklos, pvz., nurodant konkrečią datą. atsiskaitymas už butą, mobilųjį telefoną, dujas ir pan. Taip pat ten reikėtų įrašyti visus susitarimus (vizitus pas gydytojus ir pan.), draugų gimtadienius. Kitos dienos užduotis reikėtų peržiūrėti prieš dieną ir detaliau jas suplanuoti.

Dėl nedėmesingumo ir didelio išsiblaškymo ADS turintiems asmenims gali būti sunku organizuoti savo dieną, savo aplinką tiek darbe, tiek namuose. Dažnai jie gyvena pojūtyje, jog skęsta chaose. Todėl labai svarbu jiems padėti struktūrizuoti savo dieną, suplanuoti dienos veiklas ir naudoti įvairius priminimus. Svarbu išmokyti ADS turinčius asmenis naudotis įvairiais taimeriais ir žadintuvais, ilgesnius darbus suskirstyti į etapus taip, kad kas kurį laiko tarpą skambėtų žadintuvas, reiškiantis, kad reikalinga pauzė – dėl to padidėtų darbo produktyvumas. ADS turinčius asmenis taip pat svarbu išmokyti daryti vieną užduotį arba darbą, ir tik atlikus vieną užduotį, pradėti daryti kitą. Socialinis darbuotojas turėtų prisiminti, kad dėl dėmesio koncentravimo sunkumų,- ADS asmenys negali ilgam susitelkti užduočiai, sunkiai koncentruojasi nestabilioje, nestruktūruotoje, nenumatomoje situacijoje (18, 19).

Tobulinant organizacinius įgūdžius, reikėtų padėti ADS turintiems asmenims kompiuteryje sudaryti failus įvairiomis temomis, pavyzdžiui, viename failą skirti medicininėms pažymoms laikyti, kitame faile laikyti informaciją apie keliones ir pan. ADS turintiems asmenims svarbu tikrinti kiekvieną dieną savo elektroninį paštą, ištrinti nereikalingas žinutes. ADS turintiems asmenims svarbu padėti sumažinti nereikalingų popierių kiekį. Svarbu, kad ADS turintis asmuo priprastų laikyti savo dokumentus, sąskaitas ir pan. elektroninėje formoje, tai sumažintų netvarkos kambaryje atsiradimo galimybę.

ADS turintiems asmenims dažnai reikalinga socialinio darbuotojo pagalba, ugdant buitinius įgūdžius, mokantis, kaip sutvarkyti savo butą, kambarį, kaip sudėti kelionės krepšį arba ką įdėti į ranki. Padedant tvarkytis kambarius, reikėtų rekomenduoti ADS turinčiam asmeniui padalinti kambario tvarkymą į trumpesnius etapus, pavyzdžiui, sutvarkyti vieną stalčių, kitą dieną – kitą ir t.t. ADS turintys asmenys stokoja laiko pojūčio. Jiems sunku laikytis galutinės veiklos atlikimo datos arba numatyti vieno arba kito veiksmo pasekmes todėl svarbu jiems dažniau naudoti įvairius priminimus. Paprasčiausias žadintuvas arba žadintuvus mobiliajame telefone, jiems gali praversti tuo atveju, kai sunku įvertinti, kiek laiko reikės atlikti tai ar kitai užduočiai. Žadintuvas, pav., gali padėti ruošiant maistą tam, kad jis nepridegtų, taip pat jis gali padėti rytais, nustatant tam tikrą laiką, pvz., 10 min nueiti į dušą tam, kad asmuo neprarastų laiko pojūčio ir vėliau nepavėluotų į darbą.

Svarbu padėti ADS turintiems asmenims organizuoti namų aplinką, tvarkyti savo daiktus, įvertinti koks daiktas yra reikalingas, o kas nenaudojama, išmesti nereikalingus daiktus, palikti reikalingus. Šiems asmenims svarbu padėti nustatyti pastovias vietas daiktų, kurie yra nuolat reikalingi, bet lengvai pametami, pavyzdžiui, raktai turėtų gulėti toje pačioje vietoje.

Biudžeto valdymo, planavimo ir organizavimo įgūdžių lavinimas ir ugdymas gali būti iššūkis daugeliui ADS turinčių asmenų. Galima patarti jiems užsirašinėti visas savo išlaidas, per mėnesį, organizuoti savo maitinimą perkant supermarketuose ir mokantis ruošti maistą namuose. Svarbu išmokyti juos tvarkyti savo sąskaitas, patartina tai daryti kompiuteryje, kuriame bus saugomos visos sąskaitos. Šiems asmenims patartina taip pat sudaryti debetines elektronines sutartis, kad pinigai nuo jų sąskaitos būtų reguliariai nuskaičiuojami (17, 18, 19).

Kadangi ADS turintys asmenys pasižymi didesne impulsyvaus pirkimo rizika, todėl jiems būtų patartina išeinant iš namų turėti tik grynuosius, o kreditines korteles palikti namuose. Prieš einant į parduotuvę sudaryti sąrašą tų daiktų, kuriuos reikia nusipirkti. Reikėtų apsipirkinėjimo metu mokytis naudoti skaičiuotuvą tam, kad asmuo pats galėtų kontroliuoti apsipirkimus.

 

Diskusija ir išvados

 

Mūsų šalies visuomenei – tiek gyventojams, tiek specialistams stingant žinių apie ADS bei ADS turinčių asmenų sunkumus, būtina giliau domėtis nemažos dalies mūsų šalies gyventojų – ADS sutrikimų turinčių asmenų – adaptacijos visuomenėje būdais, galinčiais iš esmės pagerinti jų gyvenimo kokybę.

Siekiant išvengti arba sumažinti konfliktų lygį bei nepagrįstus kaltinimus asmenims, turintiems ADS, labai svarbu vykdyti visuomenės šviečiamąją veiklą, organizuoti mokymus apie ADS bei juos turinčių asmenų problemas, susijusias su ADS. Ypatingai svarbu plėtoti socialinių darbuotojų žinias apie ADS ir minėtų asmenų adaptacijos visuomenėje problemas, sudarant galimybes socialiniams darbuotojams nuolat kelti savo kvalifikaciją. Specialistų žinių ir įgūdžių tobulinimui būtina pasirinkti ES šalis, sukaupusias nemaža psichosocialinės pagalbos ADS turintiems žmonėms patirtį.

ADS turinčių asmenų mokymai drauge su socialiniais darbuotojais, kaip psichosocialinės edukacijos dalis, padėtų ADS turintiems asmenims geriau pažinti sunkumų priežastis, jų įveikimo būdus bei socialinių darbuotojų vaidmenį pagalbos procese.

Lietuvos socialinių darbuotojų potencialas gali būti efektyviai panaudotas teikiant konsultavimo paslaugas ADS turintiems asmenims bendruomenės socialinių paslaugų centruose, psichikos sveikatos centruose, nevyriausybinėse organizacijose. Socialinių darbuotojų teikiamos minėtos paslaugos, o taip pat grupinės terapijos bei ugdomojo vadovavimo (angl. „coaching“) paslaugos prisidėtų prie socialinių darbuotojų, kaip profesinės grupės, stiprinimo bei ADS turinčių asmenų adaptacijos kaštų visuomenėje sumažinimo.

 

Literatūra

 

1. Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymas . Žin., 1996, Nr.66-1572 2. Mental Health Action for Europe.WHO Ministerial Conference on Mental Health „Facing the Challenges Building Solutions“. Helsinki, Finland, 12-15 January, 2005. (Interaktyvus) (Žiūrėta 2014-08-16). Prieiga per internetą: 1. http://www.euro.who.int/__data/assets/pdf_file/0013/100822/edoc07.pdf

2. Lietuvos statistikos departamentas. Teritorija ir gyventojų skaičius. (Interaktyvus) (Žiūrėta 2014- 09-10). Prieiga per internetą:

3. http://db1.stat.gov.lt/statbank/selectvarval/saveselections.asp?MainTable=M3010211&PLangu age=0&TableStyle=&Buttons=&PXSId=3767&IQY=&TC=&ST=ST&rvar0=&rvar1=&rvar2= &rvar3=&rvar4=&rvar5=&rvar6=&rvar7=&rvar8=&rvar9=&rvar10=&rvar11=&rvar12=&rva r13=&rvar14

4. Barkley R.A. Attention Deficit Hyperactivity Disorders in Adults. New York. The Guilford Press. 2006.

5. Daley D, Jacobsen RH, Lange AM, Sørensen A, Walldorf J. Private and Social Costs of ADHD: COST ANALYSIS University Press of Southern Denmark. Odense 2014.

6. Lietuvos socialinių darbuotojų etikos kodeksas. Lietuvos socialinių darbuotojų asociacija. Vilnius, 1998.

7. Diomšina B., Ribakovienė V., Česnienė I, Danilevičiūtė V., Adomaitienė V. Dėmesio trūkumo ir padidinto aktyvumo sutrikimas – diagnozė visam gyvenimui. Sveikatos mokslai. 2010, Nr. 2, p. 3029-3034.

8. Spencer TJ, Biederman J, Mick E. Attention-deficit/hyperactivity disorders: diagnosis, lifespan, comorbidities, and neurobiology. Ambul Pediat 2007; 1 suppl:73-81.

9. Damm D., Thomsen P.H. Om børn og unge med ADHD. Hans Reitzels Forlag. 2006.

10. Thomsen PT, Damm D. ADHD hos voksne. Videnskab og praksis. Ugeskr Læge. 170-43. 20 Oktober 2008.

11. Leskauskas D., Kuzmickas K., Baranauskienė B., Daškevičienė J. Kauno miesto pradinių klasių moksleivių aktyvumo ir dėmesio sutrikimo bei gretutinių psichikos sutrikimų tyrimas. Medicina. 2004; 40 (6):589-597.

12. TLK-10 psichikos ir elgesio sutrikimai: klinika ir diagnostika. Red. R Bunevičius, A. Dembinskas. Kaunas. 1997.

13. WHO ICD-10. Psykiske lidelser og adfædsmæssige forstyrrelser. Klassifikation og diagnostiske kriterier. Munksgaards Danmark. 2003. 14.

The ICD-10 Classification of Mental and Behavioural Disorders. Diagnostic criteria for research. Geneva: WHO, 1993. 15.

Barkley RA. The Nature of Selv-control. New York: Guilford Press. 1997. 16.

Barkley, Russell A., Murphy, Kevin R., Fischer, Mariellen . ADHD in Adults: What the Science Says (pp 171 – 175). New York, Guilford Press. 2008.

17. Thomsen PT., Damm D. Et liv i kaos. Om voksne med ADHD. Hans Reitzels Forlag. 2007.

18. How Adult ADHD Can Affect Social Skills And Relationships. A free guide to getting past social awkwardness. (Interaktyvus). (Žiūrėta 2014-08-18). Prieiga per internetą: http://www.succeedsocially.com/

19. Social Skills in Adults with AD/HD. National Resource Center on AD/HD Children and Adults with Attention-Deficit/Hyperactivity Disorder. (Interaktyvus). (Žiūrėta 2014-08-29). Prieiga per internetą: http://www.help4adhd.org/ 20.

Miley K.K., O‘Melia M., Dubois B. Generalist social work practice. An enpowering approach. Boston- Sydney, Pearson, 2007.

21. Social Workers Their Roles andTasks.National Institute for Social Work. Bedford Square press, 1982.

22. Novotni, M.. What Does Everybody Know That I Don’t? Plantation, FL: Specialty Press, Inc. 2000.

23. Halverstadt, J.C. A.D.D. & romance: Finding fulfillment in love, sex, and relationships. Dallas, TX: Taylor Publishing Company. 1998.

24. Bell, M.T. You, your relationship, and your ADD. Oakland, CA: New Harbinger Publishing Company 2002.