2017-02-05
Dalinamės straipsniu www.sotas.org
Indrė Vileitė
Tiems, kurie nori suteikti daugiau prasmės savo gyvenimui, globa ir įvaikinimu besirūpinančios visuomeninės organizacijos siūlo būdą: pagalvoti apie vaiko globą, pasidalinti savo gyvenimu ir atverti savo namų duris tiems, kuriems pasisekė mažiau.
Valstybės politika šioje srityje gana aiški: vaikai turėtų augti šeimose, jei ne savo, tai globėjų. „Šiuo metu norima atsisakyti „idealių fabrikų“ – didelių globos namų. Vaiko atėjimas į institucinę globą turėtų būti paskutinis žingsnis“, – sako Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Dalius Bitaitis VšĮ SOTAS surengtoje konferencijoje „Vaiko globa šeimoje: galimybė atrasti savo kelią”.
Anot socialinių mokslų daktarės docentės Irenos Eglės Laumenskaitės, Lietuvai išties derėtų pasitraukti nuo „paternalistinio požiūrio“ į globą ir nebijoti atiduoti vaiką pirminėms struktūroms: bendruomenėms ir šeimoms.
Tačiau globoti vaikų lietuviai dar nesiveržia. „Lietuvoje kol kas mažai šeimų, kaip natūralų dalyką priimančių idėją globoti be šeimos likusius vaikus, – sako SOTAS atstovė Lijana Gvaldaitė. – Tai gana glaudžiai susiję su tuo, kad Lietuva po Nepriklausomybės atgavimo užstrigo individualistinėje raidos stadijoje. Apskritai mūsuose sunkiai įsitvirtina priėmimo kultūra: žmonės nemato reikalo pasistengti ne tik dėl savęs, bet ir dėl kito, priimti kitokį – ne tik beglobį vaiką, bet ir artimą šeimos narį ar bendradarbį“.