207.10.10
prof. Dainius Pūras, www.dainiuspuras.lt
Taip jau nutiko kad šiemet spalio 10-ąją sutinku Berlyne kartu su keliais tūkstančiais pasaulio psichiatrų Berlyne.
Čia vykstančiame XVII Pasaulio psichiatrų kongrese galima prisiliesti prie visų laikmečiui aktualių psichikos sveikatos problemų. Pagaliau WPA (pasaulio psichiatrų asociacija) ima atsiriboti nuo tam tikrų priklausomybių (visų pirma – nuo perteklinio vaistų ir pernelyg siauro biomedicininio modelio naudojimo) ir daugiau dėmesio skiria žmogaus teisėms psichiatrijoje, psichikos sveikatos stiprinimui, psichikos sveikatos sistemų skaidrumui ir veiksmingumui.
Gausiems psichiatrijos kritikams pasaulyje ir Vokietijoje to yra maža. Aplink pastatą, kuriame vyksta kongresas, būriuojasi atstovai organizacijų, kurios kaltina pasaulio psichiatrija išdavus žmogaus teisių esminius principus. Netgi buvo siūloma boikotuoti ši kongresą, nes esą vokiečių psichiatrija iki šiol neapsivalė nuo nacionalsocializmo padarytų nusikaltimų (kaip žinia, žymūs vokiečių psichiatrai aktyviai dalyvavo kuriant nacijos gryninimo programą, kurią įgyvendinant buvo nužudyta tūkstančiai Vokietijos piliečių).
Nuo pirmosios kongreso dienos man teko pajusti gyvai šią kryžminę ugnį. Kongrese dalyvauju kaip Jungtinių Tautų specialusis pranešėjas teisei į sveikatą, ir mano neseniai paskelbta ataskaita apie psichiatrijos situaciją pasaulyje čia neblogai žinoma ir aptariama.
Malonią staigmeną pateikė Vokietijos socialinės psichiatrijos asociacija, išvertusi mano ataskaitą į vokiečių kalbą. Dabar ją galima perskaityti jau septyniomis kalbomis.
Vokietijos psichiatrija yra jautri žmogaus teisėms, ir tai jaučiasi Kongrese. Turėjau specialų susitikimą su Vokietijos psichiatrijos lyderiais, jų iniciatyva. Jie nepritaria kai kuriems mano ataskaitos teiginiams, nors ir vertina ją teigiamai. Mano pasiūlymas jiems buvo kad Vokietijos psichiatrija taptų pasaulio lyderiu įgyvendinant JT Neįgaliųjų teisių konvenciją ir išvaduojant pasaulio psichiatriją iš vertybių ir žinių krizės. Vokietijos psichiatrai galėtų paaiškinti kolegoms Lietuvoje ar Rusijoje apie tai, kad psichiatrija be rimto požiūrio į žmogaus teises yra žalinga ir pavojinga.
Naujoji WPA prezidentė Helen Herrman (Australija) pasiryžusi skirti daug dėmesio žmogaus teisėms ir skaidrumui pasaulio psichiatrijoje užtikrinti. Vakar skaičau pranešimą jos inicijuotame “Presidential symposium”. Mano mandatas įpareigoja informuoti apie problemas visame pasaulyje, todėl nekalbėjau apie atskirus regionus ir valstybes. Didelio susidomėjimo sulaukė Lietuvos bičiulio ir patrioto Roberto van Voreno pranešimas apie labai prastą psichiatrijos situaciją Vidurio ir Rytų Europoje. Šiame regione permainos yra iki šiol suparalyžiuotos, psichiatrija apimta stagnacijos. Daugelyje šių valstybių psichiatrų profesinė grupė iki šiol rūpinasi savo teisėmis, o ne pacientų teisėmis, ir ne tiek skatina, kiek blokuoja bandymus išvaduoti psichiatriją iš totalitarinės sistemos paveldo.
Apibendrinus pirmųjų Kongreso dienų įspūdžius, konstatuoju su nuosaikiu optimizmu, kad pasaulio psichiatrija pajudėjo pažangos link po kelių dešimtmečių slogios priklausomybės nuo farmacijos firmų ir primityvaus biomedicininio modelio, kuris, kaip jau dabar aišku, nepasiteisino. Niekas nenurašo vaistų psichiatrijoje, bet kad iš jų buvo tikėtasi per daug, ir kad jie dažnai skiriami be reikalo, šiandien jau yra akivaizdu
Tas pats pasakytina apie prievartos naudojimą psichiatrijoje. Visi šiandien sutaria, kad per dažnai lengva ranka nusprendžiama juos guldyti ar gydyti per prievartą, arba išprievartavus juos tai daryti „savo noru“. Vis rimčiau kalbama apie tai, kad būtina siekti tokios psichiatrijos, kuri apskritai atsisakytų prievartos. Psichiatrija pradeda suprasti, kad ji turi permąstyti daug „conventional wisdoms“, ir kad sveikas protas dažnai klysta. Mano pozicija yra tokia, kad ne tik pacientams, bet ir pačiai psichiatrijai žalingas yra tiesos monopolis, kuris dabar priklauso psichiatrams. Užuot vaidinę, kad viską žino ir sprendžia teisinga, psichiatrijos lyderiai turi pri(si)pažinti, kad vadovėlinės tiesos pasirodė esančios klaidingos, ir kad vadovėliai paseno.
Tikiuosi, kad šis permainų vėjas pasieks ir Lietuvą. Kol kas Lietuvoje net nepripažįstama, kad tebeturime sistemą, kuri stiprina stigmą, diskriminaciją, atskirtį ir bejėgystę, ir iki šiol gausiomis lėšomis į tai investuojama. Bendruomeninių paslaugų sistemos nėra, ją imituoja pseudo-bendruomeniniai centrai, skirti pirmiausia vaistams išrašyti. Šie centrai sėkmingai maitina pacientais psichiatrijos ligonines, kad visos lovos šiose būtų užpildytos. Gi psichiatrijos ligoninės dosniai maitina nuolatinės globos įstaigas, kurios taip pat suinteresuotos, kad į jas plūstų „nebeperspektyvūs“ (t.y., sveikatos sistemos nurašyti) žmonės. Tokių – kurie Lietuvoje uždaryti visam likusiam gyvenimui – yra 6000! Valstybės šimtmetį pasitiksime su šiais paminklais totalitarinei sistemai ir su juose uždarytais ir pažemintais tūkstančiais mūsų bendrapiliečių. Deja, iki šiol apie permainas nekalba nei Lietuvos valdžia, nei Lietuvos psichiatrų asociacijos vadovybė.
Tokie pamąstymai iš Berlyno per Pasaulinę psichikos sveikatos dieną.