Šiandien yra Kalantinės, arba Pilietinio pasipriešinimo diena

Naujienos, Naujienos Archyvas / By

2017-05-14

prof. Dainius Pūras, www.dainiuspuras.lt

Šiandien yra Kalantinės, arba Pilietinio pasipriešinimo diena. Kiekvenas matyt įdedame vis kitokią prasmę į tai ką šiandien mums reiškia pilietinis pasipriešinimas.
Teko daug mąstyti apie Romo Kalantos gyvenimą ir apsisprendimą. Apie tai daug galvojau būdamas 14 metų amžiaus, 1972 metais, ir po to jau kaip gydytojas, kai 1989 metais kartu su kitais kolegomis dalyvavau pakartotinoje pomirtinėje ekspertizėje. Kaip žinia, iki šiol egzistuoja dvi skirtingos psichiatrijos ekspertų išvados apie Romo sprendimą ir jo aplinkybes – 1972 m ir 1989 m. Tegul jos dvi tokios ir būna. Nes tai atspindys tos Lietuvos ir tos Lietuvos psichiatrijos, kokia ji buvo skirtingais laikotarpiais.

Ką man reiškia pilietinio nepaklusnumo diena ir Romo Kalantos auka? Daug ką. Visų pirma tai, kad mes turime tęsti laisvės žygį. Šiandien nereikia aukoti gyvybių. Šiandien tiesiog reikia pilietinės drąsos, kad nebedangstytume tų dar gausių sovietmečio dvasios įšalų Lietuvoje. Niekur jų nėra tiek daug kiek gyvybiškai svarbiose srityje – medicinoje, švietime ir socialinėje apsaugoje. Prisitaikėliškumas, korupcijos dangstymas, nostalgija sovietinei medicinos ir psichiatrijos sistemai – tarsi vėžys ardo visas Lietuvos pastangas tapti sveika sveikų žmonių visuomene. Kas jau kas, o Lietuvos psichiatrija turėtų anksčiau ar vėliau ryžtis proveržiui ir atsisakyti tų vertybių, kurios atsispindi 1972 metų išvadose apie Romo Kalantos mirties priežastis.

Čia tik priminsiu, kad lemiamas argumentas už tai, kad Romas sirgo sunkia psichikos liga ir negalėjo suvokti savo veiksmų prasmės, 1972 metų komisijos nariams ekspertams buvo sakinys jo mokykliniame rašinyje. Romas mat rašė kad jis tiki kad Lietuva vieną dieną bus laisva. Tai buvo kvalifikuota kaip neabejotini kliedesiai.

Šiandien neretai išjuokiami tie kurie drįsta turėti viziją kad Lietuva gali būti laisva nuo totalitarinio mąstymo ir totalitarinės psichiatrijos palikimo. Taip ir duodama suprasti ir siunčiama žinia jaunimui, kad vizijas turėti ir dar norėti jas įgyvendinti. gali tik nevisai sveiki žmonės. Arba tegul jie keliauja dirbti svetur su savo vizijomis nes Lietuvoje yra kaip yra.

Aš tikiu kad Lietuvos visuomenė, Lietuvos švietimas ir aukštasis mokslas, Lietuvos medicina ir Lietuvos psichiatrija bus vieną dieną laisvi nuo totalitarinės sistemos paveldo. Tam ir yra Pilietinio pasipriešinimo diena, kad kuo daugiau žmonių tai suvoktų. Viskas yra mūsų rankose, ir būtų laikas pabaigti su tuo savižudišku konformizmu ir bejėgyste.